Vieni žmonės ieško nuotykių, kitiems trūksta aistros – tai vienos iš neištikimybės priežasčių. Psichologai teigia, kad dažniausia jų – nepasitenkinimas santykiais. Kai iš partnerio negaunama to, ko tikimasi (dažniausiai – emocinio artumo), pradedama galvoti, kad kitose lankose – žolė žalesnė. Neištikimybės „anatomiją“ analizuoja šeimos psichologas-psichoterapeutas Marius Daugelavičius.
Psichologas-psichoterapeutas Marius Daugelavičius
Kokios paprastai yra neištikimybės priežastys?
Neištikimybės priežastis – praktiškai visuomet tokia pati. Ją lemia prasti tarpusavio santykiai. Nei vienas žmogus nežengia į kairę, jeigu jiems nieko netrūksta. Kai santykiai supuvę, natūralu, kad jų pamatai sugrius. Ir neištikimybė – ne pagrindinis tai nulemiantis veiksnys.
Visai nesvarbu, kuris iš partnerių buvo neištikimas. Neištikimybės atvejais turėtų kilti tik vienas klausimas – ar pavyks išspręsti tai, kas iki to atvedė, ar ne.
Reikėtų žinoti, kad savaime geri santykiai niekuomet nebūna geri. Visuomet yra problemų, kurias reikia spręsti.
Kokios problemos lemia neištikimybę?
Viena jų – dėmesio trūkumas, kada žmogus jaučiasi vienišas, nesuprastas. Antroji – bendravimo stygius. Būna porų, kurios kalbasi tik apie buitinius reikalus – neišdžiautus skalbinius, kasdienius pirkinius ir pan., bet nesirūpinama, kas dedasi kito žmogaus širdyje. Dar viena problema – meilės, šilumos trūkumas. Nuolatiniai priekaištai taip pat gadina santykius. Juk nesinori būti nuolat kaltinamam. Neištikimybę gali lemti ir partnerių konkurencija, kada abu stengiasi įrodyti savo tiesą, dažnai ginčijasi.
Kaip šias problemas reikėtų spręsti?
Pats geriausias vaistas – pokalbiai. Reikia kalbėtis ir taip ieškoti būdų, padėsiančių rasti kelią iš susidariusios situacijos. Tai padės partneriams tapus uždariems, susvetimėjus. Jeigu trūksta dėmesio, verta pasistengti sugalvoti būdų, kaip jį parodyti. Daugiau laiko reikėtų praleisti ir dviese. Būna, kad žmonės visą laiką praleidžia su kitais žmonėmis, bet dviese – beveik niekada. Todėl reikėtų užsiimti bendra veikla.
Kurie labiau linkę į neištikimybę – vyrai ar moterys?
Savo darbo praktikoje pastebiu, kad ir vyrai, ir moterys vienodai būna neištikimi.
Ar galima sakyti, jog vėliau santuokas sukūrusios poros rečiau būna neištikimos nei tos, kurios susituokia būdamos jauno amžiaus?
Vėliau sukūrusieji santuoką ją labiau vertina, brangina, deda daugiau pastangų, kad išlaikytų gražius tarpusavio santykius. Jauni žmonės paprastai būna „neišsilakstę“, neparagavę laisvo gyvenimo skonio. Jeigu jaunas žmogus sukuria santuoką vos spėjęs palikti tėvų namus, t.y. nepagyvenęs vienas, tai praleidžia gyvenimo tarpsnį, kuris turėtų būti skirtas savęs ieškojimui. Vėliau gali kilti apgailestavimų ir minčių, kad per mažai laiko buvo leidžiama su draugais, per retai linksmintasi. Juk santuokai reikia subręsti.
Teigiama, kad jeigu žmogus buvo du kartus neištikimas, neišvengiamai neištikimybė pasikartos ateityje. Ar sutiktumėte su tuo?
Jeigu santykiai ir toliau bus nesklandūs, tikėtina, kad neištikimybė kartosis. Žinoma, yra asmenybių, kurioms sunku išlaikyti monogamiškus ilgalaikius santykius. Bet jų nėra tiek daug.
Kas suformuoja tokias asmenybes?
Paprastai – šeimos aplinka. Pavyzdžiui, jeigu tėvų santykiai nebuvo geri, arba kuris nors iš jų buvo neištikimas. Jeigu tėvų santykiai geri, tai užaugęs jų vaikas retai kada bus neištikimas.
Ar įmanoma neištikimybę pamiršti?
Pamiršti neįmanoma nieko. Galima tik atleisti. Iš atminties nieko neištrinsi.
Psichologą Dr. Marių daugelavičių kalbino Jurgita Valentaitė
Psichologas-psichoterapeutas Marius Daugelavičius
Kokios paprastai yra neištikimybės priežastys?
Neištikimybės priežastis – praktiškai visuomet tokia pati. Ją lemia prasti tarpusavio santykiai. Nei vienas žmogus nežengia į kairę, jeigu jiems nieko netrūksta. Kai santykiai supuvę, natūralu, kad jų pamatai sugrius. Ir neištikimybė – ne pagrindinis tai nulemiantis veiksnys.
Visai nesvarbu, kuris iš partnerių buvo neištikimas. Neištikimybės atvejais turėtų kilti tik vienas klausimas – ar pavyks išspręsti tai, kas iki to atvedė, ar ne.
Reikėtų žinoti, kad savaime geri santykiai niekuomet nebūna geri. Visuomet yra problemų, kurias reikia spręsti.
Kokios problemos lemia neištikimybę?
Viena jų – dėmesio trūkumas, kada žmogus jaučiasi vienišas, nesuprastas. Antroji – bendravimo stygius. Būna porų, kurios kalbasi tik apie buitinius reikalus – neišdžiautus skalbinius, kasdienius pirkinius ir pan., bet nesirūpinama, kas dedasi kito žmogaus širdyje. Dar viena problema – meilės, šilumos trūkumas. Nuolatiniai priekaištai taip pat gadina santykius. Juk nesinori būti nuolat kaltinamam. Neištikimybę gali lemti ir partnerių konkurencija, kada abu stengiasi įrodyti savo tiesą, dažnai ginčijasi.
Kaip šias problemas reikėtų spręsti?
Pats geriausias vaistas – pokalbiai. Reikia kalbėtis ir taip ieškoti būdų, padėsiančių rasti kelią iš susidariusios situacijos. Tai padės partneriams tapus uždariems, susvetimėjus. Jeigu trūksta dėmesio, verta pasistengti sugalvoti būdų, kaip jį parodyti. Daugiau laiko reikėtų praleisti ir dviese. Būna, kad žmonės visą laiką praleidžia su kitais žmonėmis, bet dviese – beveik niekada. Todėl reikėtų užsiimti bendra veikla.
Kurie labiau linkę į neištikimybę – vyrai ar moterys?
Savo darbo praktikoje pastebiu, kad ir vyrai, ir moterys vienodai būna neištikimi.
Ar galima sakyti, jog vėliau santuokas sukūrusios poros rečiau būna neištikimos nei tos, kurios susituokia būdamos jauno amžiaus?
Vėliau sukūrusieji santuoką ją labiau vertina, brangina, deda daugiau pastangų, kad išlaikytų gražius tarpusavio santykius. Jauni žmonės paprastai būna „neišsilakstę“, neparagavę laisvo gyvenimo skonio. Jeigu jaunas žmogus sukuria santuoką vos spėjęs palikti tėvų namus, t.y. nepagyvenęs vienas, tai praleidžia gyvenimo tarpsnį, kuris turėtų būti skirtas savęs ieškojimui. Vėliau gali kilti apgailestavimų ir minčių, kad per mažai laiko buvo leidžiama su draugais, per retai linksmintasi. Juk santuokai reikia subręsti.
Teigiama, kad jeigu žmogus buvo du kartus neištikimas, neišvengiamai neištikimybė pasikartos ateityje. Ar sutiktumėte su tuo?
Jeigu santykiai ir toliau bus nesklandūs, tikėtina, kad neištikimybė kartosis. Žinoma, yra asmenybių, kurioms sunku išlaikyti monogamiškus ilgalaikius santykius. Bet jų nėra tiek daug.
Kas suformuoja tokias asmenybes?
Paprastai – šeimos aplinka. Pavyzdžiui, jeigu tėvų santykiai nebuvo geri, arba kuris nors iš jų buvo neištikimas. Jeigu tėvų santykiai geri, tai užaugęs jų vaikas retai kada bus neištikimas.
Ar įmanoma neištikimybę pamiršti?
Pamiršti neįmanoma nieko. Galima tik atleisti. Iš atminties nieko neištrinsi.
Psichologą Dr. Marių daugelavičių kalbino Jurgita Valentaitė